1901 metų rudenį, netoli Graikijos Antikiteros salos krantų, nardytojai, ieškantys kempinių, užtiko kažką, kas amžiams pakeis mūsų supratimą apie senovės pasaulio technologijas. Giliai po bangomis gulėjo sudužęs romėnų laivas, o jo viduje – ne tik statulos ir monetos, bet ir paslaptingas objektas. Tai buvo korozijos paveiktas, akmeninis metalo gabalas, iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis, kol kruopštus tyrimas neatskleidė jo tikrosios prigimties.
Metams bėgant, mokslininkai suprato, kad tai, kas iš pradžių atrodė kaip suakmenėjęs akmens gabalas, iš tiesų buvo neįtikėtinai sudėtingas bronzos krumpliaračių mechanizmas, sutraiškytas ir sulydytas laiko bei jūros. Šis Antikiteros mechanizmas, datuojamas maždaug 200–100 m. pr. Kr., yra vadinamas pirmuoju pasaulio analoginiu kompiuteriu. Jo viduje slypėjo ne mažiau kaip 30 kruopščiai išdrožtų bronzinių krumpliaračių, rodyklių ir ciferblatų, skirtų rodyti astronominius duomenis.
Įrenginys galėjo tiksliai nustatyti Saulės, Mėnulio ir penkių tuo metu žinomų planetų padėtį, prognozuoti Saulės ir Mėnulio užtemimus, sekti kalendorines datas ir netgi nurodyti olimpinių žaidynių laiką. Tai buvo stulbinamai tikslus astronominis skaičiuotuvas, kurio sudėtingumas pralenkė viską, kas buvo sukurta per ateinančius tūkstantį metų po jo pagaminimo.
Kas galėjo sukurti tokį stebuklą? Nors autorius nežinomas, spėjama, kad tai galėjo būti didis graikų inžinierius ar mokslininkas, galbūt Archimedas ar jo mokiniai. Šis artefaktas kalba apie neįtikėtiną senovės graikų mokslo ir inžinerijos lygį, kuris dažnai nuvertinamas. Jis priverčia mus permąstyti, kokias technologijas ir žinias iš tiesų turėjo senovės civilizacijos, ir kiek dar paslapčių slypi po jūra ar paslėpta istorijos dulkėse.
Antikiteros mechanizmas lieka ne tik inžinerijos šedevru, bet ir giliu priminimu apie prarastas žinias ir civilizacijų gebėjimą sukurti stulbinančius objektus, kurie meta iššūkį mūsų šiuolaikiniam supratimui. Kiek dar tokių „pamirštų“ išradimų laukia savo atradimo akimirkos, giliai paslėpti laiko tėkmėje?
