Vanduo kosmose – atradimas, kuris keičia istoriją
Ilgą laiką žmonija į Mėnulį žiūrėjo kaip į visiškai sausą dangaus kūną. Tačiau pastaraisiais metais NASA tyrimai parodė, kad jo paviršiuje slypi daug daugiau paslapčių, nei manyta. Viena didžiausių iš jų – vandens molekulės, aptiktos tiek Mėnulio dirvožemyje, tiek giliau esančiuose ledo sluoksniuose.
Kiek vandens iš tikrųjų yra?
Skaičiuojama, kad Mėnulio poliariniuose regionuose gali būti milijonai tonų ledo. Tačiau problema ta, kad šis ledas yra paslėptas giliai užšalusiose vietovėse, kur temperatūra siekia net –230 °C. Tai daro jo pasiekimą itin sudėtingą.
Kodėl vandens negalima lengvai panaudoti
-
Techniniai iššūkiai. Reikia specialių įrenginių, kurie galėtų iškasti ir ištirpdyti ledą tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
-
Energetikos problema. Vandens gavyba reikalautų milžiniškų energijos išteklių, kurių šiuo metu žmonija dar negali aprūpinti Mėnulyje.
-
Ekologinės pasekmės kosmosui. Mokslininkai baiminasi, kad neatsargus resursų naudojimas gali pakenkti būsimiems tyrimams ir pažeisti natūralią Mėnulio aplinką.
Kodėl vanduo toks svarbus?
Vanduo – tai ne tik gėrimas būsimiems astronautams. Iš jo galima gaminti deguonį kvėpavimui ir net raketų kurą, skaidant vandenį į vandenilį bei deguonį. Todėl Mėnulio vanduo laikomas vienu svarbiausių resursų ateities kosmoso tyrimams.
Ateities perspektyvos
NASA kartu su kitomis kosmoso agentūromis planuoja išbandyti technologijas, kurios leistų bent dalį šių resursų panaudoti. Kalbama apie:
-
nanofiltrus ledo valymui,
-
robotizuotus grąžtus, galinčius veikti itin žemoje temperatūroje,
-
energijos gamybą iš saulės kolektorių, kad būtų įmanoma išlydyti ledą.
Tačiau kol kas tai išlieka tik eksperimentinėje fazėje.
NASA atradimai apie vandenį Mėnulyje suteikia vilčių, kad ateityje žmogus galės ne tik nusileisti, bet ir įsikurti dangaus kaimynystėje. Tačiau iki tol dar laukia ilgas kelias – ir daugybė technologinių iššūkių.
