Italijos ežero dugne buvo rasta daugiau nei prieš tris tūkstantmečius sukurta maža molio statulėlė, kurioje išlikę ją nulipdžiusio asmens pirštų atspaudai.
Šis atradimas sukėlė mokslininkų bendruomenės susidomėjimą ir iškėlė naujų klausimų apie geležies amžiaus papročius ir tikėjimus.
Tai yra Italijoje rasta 3000 metų senumo statulėlė: joje išlikę nepaliesti žmogaus pirštų atspaudai
Objektas buvo rastas kasinėjant Gran Carro di Bolsena povandeninę vietovę Bolsena ežere Italijoje. Pagal Pietų Etrūrijos kraštovaizdžio archeologijos ir dailės priežiūros tarnybos duomenis, šis eksponatas yra moteriška molio figūra, apie 15 centimetrų aukščio, datuojama X–IX a. pr. m. e.
Labiausiai stebina tai, kad ant jo išlikę jį sukūrusio asmens pirštų atspaudai, kurių aiškumą ekspertai apibūdina kaip „šviežią“. Preliminarios analizės atskleidė dar vieną stebinantį faktą: statulėlė niekada nebuvo degta krosnyje, todėl teoriškai ji turėjo būti labai pažeidžiama laikui bėgant.
Kita vertus, po daugiau nei 3000 metų po vandeniu ji išliko išskirtinės būklės.
Kaip ant molinės statulėlės išliko pirštų atspaudai
Statulėlės išlikimo būklė sukėlė diskusijas archeologų bendruomenėje. Vulkaninės kilmės Bolsenos ežeras turi terminius vandenis, kurių temperatūra siekia iki 40 °C ir kurie turi didelę mineralų koncentraciją.
Pasak specialistų, ši unikali cheminė ir geologinė aplinka galėjo sukurti idealias sąlygas, kad toks trapus kūrinys išliktų tūkstančius metų nesuyrant.
Italijos kultūros ministerija atkreipė dėmesį, kad tokio tipo išlikimas yra išskirtinis ir kad šis kūrinys, nepaisant savo paprastumo, yra neįkainojamas šaltinis, padedantis suprasti kasdienį gyvenimą ir ritualines praktikas geležies amžiuje.
Statulėlės reikšmė geležies amžiaus buityje
Skirtingai nuo kitų panašių figūrėlių, rastų laidojimo vietose, ši statulėlė buvo rasta buvusioje gyvenvietėje, pastatytoje ant polių, gyvenamajame rajone. Mokslininkams ši detalė rodo, kad ji galėjo turėti votyvinį ar ritualinį pobūdį, susijusį su buitine sfera.
Labiausiai priimtina hipotezė yra ta, kad statulėlė buvo naudojama šeimos apeigose arba kaip apsauginis objektas namuose. Mažas kūrinio dydis, kuris telpa delne, sustiprina šią interpretaciją, siejant jį su asmeniniu, o ne viešu naudojimu.
Bolsenos ežeras – Italijos archeologinis lobis
Bolsena ežeras nėra nauja vieta archeologams. Nuo 1991 m. jo vandenyse buvo užfiksuoti gyvenviečių liekanos, keramikos fragmentai, monetos ir net akmens statiniai.
Ši enklava, esanti buvusioje etruskų teritorijoje, yra tikras gamtos povandeninis archyvas, kuriame aplinkos sąlygos leido išsaugoti liekanas, kurios kitomis aplinkybėmis būtų buvusios prarastos.
Statuetės su nesugadintais pirštų atspaudais atradimas papildo ilgą atradimų sąrašą, kurie ir toliau atskleidžia civilizacijų, gyvenusių Italijos pusiasalyje prieš tūkstančius metų, tikėjimus.