Klimato kaitos sprendimas, vertas milijardų – pažodžiui
Mokslininkai siūlo idėją, skambančią kaip iš fantastikos filmo: į stratosferą išmesti milijonus tonų deimantų dulkių, kad jos atspindėtų Saulės šviesą ir taip sumažintų Žemės temperatūrą. Nors metodas teoriškai įmanomas, jo kaina prilygtų pačiam deimantui – ne tik dėl ekstravagancijos, bet ir dėl masto.
„Jei kasmet į stratosferą patektų apie 5 milijonus tonų deimantų dulkių, mūsų planeta galėtų atvėsti maždaug 1,6 °C“, – teigiama žurnale Geophysical Research Letters paskelbtame tyrime.
Toks temperatūros sumažėjimas padėtų bent laikinai sušvelninti pavojingiausias klimato kaitos pasekmes, tačiau projektas kainuotų milžinišką sumą – apie 200 trilijonų JAV dolerių per šimtmetį. Tai keliskart daugiau nei bet kurios kitos žinomos klimato stabilizavimo priemonės.
Kaip gimė idėja skleisti deimantus danguje
Tyrimas priklauso geoinžinerijos sričiai, kuri nagrinėja, kaip žmogus galėtų technologiškai valdyti Žemės klimatą. Viena iš tokių technologijų – stratosferos aerozolio įpurškimas, t. y. medžiagų paskleidimas aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose, kad jos atspindėtų Saulės spindulius.
Panašus efektas buvo pastebėtas po Pinatubo ugnikalnio išsiveržimo 1991 metais, kai į atmosferą patekę sieros junginiai atvėsino planetą 0,5 °C. Tačiau siera turi pavojingą šalutinį poveikį – rūgščius lietus, ozono sluoksnio ardymą ir regioninius klimato disbalansus.
Todėl mokslininkai ėmė ieškoti saugesnių alternatyvų, kurios atspindėtų šviesą, bet būtų mažiau kenksmingos aplinkai.
Deimantų dulkės – geriausias, bet brangiausias variantas
Tyrime buvo sukurtas 3D klimato modelis, leidęs įvertinti įvairių medžiagų poveikį: kalcito, aliuminio ir deimantų. Superkompiuteriu atlikti skaičiavimai truko daugiau nei savaitę kiekvienam bandymui. Rezultatai nustebino – deimantų milteliai pasirodė esą efektyviausi, nes ilgai išlieka stratosferoje, nesulimpa ir puikiai atspindi Saulės spindulius.
„Deimantas teoriškai – tobula atspindinti medžiaga. Tačiau jo kaina ir gamybos mastas šį metodą paverčia praktiškai neįgyvendinamu“, – aiškina tyrimo bendraautorius, inžinierius Douglasas MacMartinas iš Kornelio universiteto.
Kodėl tai vis dar svarbu
Nors projektas ekonomiškai neįmanomas, jis atskleidžia kryptį, kuria gali vystytis klimato technologijos. Deimantų dulkės tapo simboliniu pavyzdžiu, kad mokslas ieško naujų, netikėtų būdų sustabdyti planetos įkaitimą.
MacMartinas pažymi, kad siera kol kas lieka realiausias kandidatas, nes ji pigesnė ir plačiai prieinama, tačiau diskusijos apie jos saugumą vis dar tęsiasi. Kai kurie mokslininkai įspėja, kad geoinžinerija gali turėti neprognozuojamų pasekmių, jei nebus iš anksto įvertinti visi rizikos veiksniai.
„Geoinžinerija gali tapti pavojingu eksperimentu su mūsų planeta, jei bus naudojama kaip greitas sprendimas, o ne paskutinė priemonė“, – pabrėžia klimato tyrėja Rūta Giedraitytė.
Ar deimantai galėtų išgelbėti Žemę?
Kol kas tai – daugiau simbolinis perspėjimas nei praktinis pasiūlymas. Mokslininkai sutaria, kad vienintelis tikrai saugus būdas stabdyti klimato kaitą – mažinti išmetamų dujų kiekį. Tačiau jei pasaulis nesugebės to padaryti, galbūt vieną dieną iš tiesų teks ieškoti „deimantinės“ išeities.
Vienas aišku – laikas tirpsta, o mūsų veiksmai šiandien lems, ar rytoj žiūrėsime į dangų ieškodami atspindinčių dulkių, ar tiesiog mėgausimės švaresniu oru Žemėje.
