Žvake apšviesti, piktdžiugiškai šypsantys moliūgai — neatsiejamas spalio 31-osios akcentas. Iš jų išskobiami žibintai kuria baugią atmosferą, bet tradicija turi daug senesnes šaknis nei gali pasirodyti.
Nuo airiškos legendos iki JAV daržų
Pasakojama apie airį kalvį Džeką, kuris pergudravo velnią ir išsiderėjo, kad po mirties nepatektų į pragarą. Į dangų jo taip pat neįleido, tad klajonėms amžinoje tamsoje Džekas gavo žėruojančią anglies žiežirbą. Ją įkėlė į išskobtą ropę — taip atsirado simbolinis „Jack-o’-Lantern“, arba „Žibinto Džekas“.
XIX a. viduryje airiams masiškai emigravus į JAV, ropę pakeitė moliūgas — vietoje gausus, didesnis ir lengviau išskobiamos formos. XX a. pradžioje ši praktika įsitvirtino ir tapo šiuolaikinio Helovino vizitine kortele.
Kodėl būtent moliūgas?
-
Praktiškumas: minkšta struktūra leidžia lengvai skaptuoti veidus ir raštus.
-
Dydis ir forma: talpus, gerai praleidžia šviesą, „veidiška“ geometrija.
-
Sezoniškumas: rudenį moliūgų derlius gausus, jie natūraliai įsilieja į šventės laiką.
Ką simbolizuoja žibintas?
Jack-o’-Lantern reiškia šviesą tamsoje — ribą tarp pasaulių, apsaugą nuo piktųjų dvasių ir kartu linksmą, žaismingą būdą „prisijaukinti“ siaubo naktį.
Trumpai
Helovino moliūgas — tai airiškos legendos ir amerikietiško praktiškumo junginys. Iš ropės kilęs žibintas JAV „persikūnijo“ į moliūgą ir tapo globaliu šventės simboliu, be kurio ši naktis nebeįsivaizduojama.