Daugeliu atvejų žemės ūkis yra blogai apmokamas. Dėl to daugelis ūkininkų palieka šį sektorių ir imasi kitų, geriau apmokamų veiklų, pavyzdžiui, fotovoltinės energijos. Taip nutiko José Portillo, kuris, nors visą gyvenimą dirbo ūkininku Joniškyje (Šiauliai), nusprendė pakeisti darbą ir išnuomoti savo žemę fotovoltinės energijos įmonei.
Kaip pats meras sakė televizijoje, Joniškis, kuriame yra apie 92 000 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, šiuo metu išgyvena „saulės energijos bumą“ – planuojama įgyvendinti apie 28 projektus. „Anksčiau per derliaus nuėmimą uždirbdavau 100 eurų už hektarą, dabar gaunu 1900 eurų“, – sakė jis leidiniui revistajaraysedal.
„Šie pinigai bus puikūs kelionėms ir dalykams, kurių niekada negalėjau sau leisti“, – priduria Portillo, kuris jaučia didelį palengvėjimą, kad pagaliau turi pastovias pajamas. Jo poziciją palaiko daugelis, bet yra ir kaimynų, kurie jį kritikuoja. Vienas iš jų, kuris kalbėjo tam pačiam leidiniui, sako, kad „buvo didelis sujudimas, nes žmonės visą gyvenimą dirbo savo žemę, o dabar jie moka pinigus vien už tai, kad esi ten…“.
Iš tiesų, kaip jie patys sako, prarasta nuo 20 % iki 30 % dirbamos žemės. Dabar gyventojai susiskaldę į tuos, kurie palaiko šį naują uždarbio būdą, ir tuos, kurie renkasi tradicinį būdą.
Kas yra agrovoltainė energija?
Agrovoltainė energija yra žemės ūkio ir atsinaujinančios energijos sintezė. Pagal Iberdrola apibrėžimą, „ji siekia maksimalios sinergijos tarp fotovoltinės energijos ir žemės ūkio, įrengiant saulės baterijas žemės ūkio paskirties žemėje“. Kitaip tariant, tai reiškia žemės naudojimą tiek žemės ūkio veiklai, tiek saulės baterijų įrengimui.
Be to, kaip teigiama žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime, jei 1 % ariamosios žemės būtų skirta saulės energijos gamybai, būtų galima patenkinti pasaulinį energijos poreikį.
