Tradicinė virtuvinė kempinė vis dažniau praranda populiarumą dėl paprastos priežasties: ji sugeria vandenį ir maisto likučius, o tai skatina nemalonių kvapų ir sunkiai pašalinamų nešvarumų susidarymą. Šiame kontekste natūrali alternatyva vis labiau įsitvirtina Kroatijos namuose – augalinė kempinė, arba liufa, kuri nekaupia bakterijų taip kaip sintetinės medžiagos.
Kas yra augalinė kempinė ir kodėl ji tampa vis populiaresnė?
Augalinė kempinė nėra dirbtinis gaminys – ji gaunama iš vaisiaus, kuris išdžiūvęs ištuštėja iš vidaus ir palieka tvirtų skaidulų tinklą. Šis natūralus „tinklas“ naudojamas šveitimui: jis itin atsparus ir lengvai nesuyra. Konkrečiai, ji kilusi iš augalo, vadinamo luffa (liufa), kuris yra moliūginių šeimos narys, auginamas kaip vijoklis vidutinio ar šilto klimato zonose.
Privalumai, lyginant su sintetinėmis kempinėmis
Skirtingai nei sintetinės kempinės, šios augalinės skaidulos natūraliai išsisunkia dėl atviros struktūros. Pagrindiniai to privalumai:
-
sugeria mažiau drėgmės kvapų,
-
nepalieka lipnumo pojūčio,
-
leidžia valyti nepaliekant matomų žymių.
Be to, liufa yra visiškai biologiškai suyranti, todėl – ekologiškas pasirinkimas.
Kaip naudoti liufą virtuvėje
Liufa puikiai tinka puodams, keptuvėms ir lėkštėms plauti, nes pašalina nuosėdas nebraižydama paviršiaus, jei naudojama kartu su indų plovikliu ir šiltu vandeniu. Rekomenduojama pradėti nuo mažiau riebalų turinčių indų, greitai išskalauti kempinę tarp plovimų ir palikti ją džiūti gerai vėdinamoje vietoje.
Jei turite pridegusių kepimo skardų ar keptuvių, pirmiausia pamirkykite jų paviršių, leiskite plovikliui kelias minutes veikti, o tuomet valykite augaline kempine.
Tinkama priežiūra ir higiena
Nors liufa ir atsparesnė bakterijoms, higiena vis tiek labai svarbi. Po naudojimo ją reikia:
-
gerai išskalauti po tekančiu vandeniu,
-
kelis kartus suspausti, kad pasišalintų muilo ir maisto likučiai,
-
būtinai palikti visiškai išdžiūti – geriausia ant kabliuko ar laikiklio, kuris leidžia vandeniui nubėgti.
Kartą per savaitę rekomenduojama liufą pamirkyti kelias minutes šiltame vandenyje su indų plovikliu arba actu gilesniam išvalymui.
Kaip užsiauginti savo liufą sode
Tie, kurie turi kiemą, terasą ar saulėtą balkoną, gali be didelių sunkumų užsiauginti liufą ir Lietuvoje, jei sąlygos pakankamai šiltos. Tinkamiausias sodinimo metas – pavasaris.
Liufa – vijoklinis augalas, todėl puikiai auga prie tvorų arba atramų. Vėliau ji subrandina pailgus vaisius, kuriuos reikia palikti išdžiūti ant augalo tol, kol jie taps lengvi ir tuščiaviduriai. Tai ženklas, kad laikas skinti: nulupkite sausą žievę, iškratykite sėklas ir jūsų natūrali kempinė jau paruošta naudojimui.
