Istorija apie didžiausią aukso grynuolį pasaulyje ir toliau kelia diskusijas bei istorinį susidomėjimą praėjus daugiau nei pusantro šimtmečio po jo atradimo Australijoje. Sveriantis daugiau nei 70 kilogramų, šis radinys nustatė rekordą, kuris iki šiol nėra pagerintas.
Šis atradimas ne tik pakeitė tiesiogiai su juo susijusių žmonių gyvenimus, bet ir paliko pėdsaką šalies kasyba kultūroje. Rastas auksas, žinomas kaip Welcome Stranger, galiausiai buvo padalytas ir išlydytas, o kartu su juo išgaravo galimybė palikti palikimą, kuris galėjo užtikrinti stabilumą kelioms kartoms.
Kaip buvo rastas didžiausias pasaulyje aukso grynuolis?
1869 m. vasario mėn. kalnakasiai John Deason ir Richard Oates Moliagul regione, vadinamajame Viktorijos (Australija) Auksiniame trikampyje, rado neįtikėtinų matmenų aukso grynuolį. Šis grynuolis, pavadintas „Welcome Stranger“, buvo palaidotas vos kelis centimetrus po paviršiumi ir įstrigęs kvarce.
Jo bendras svoris buvo 109,59 kg, o grynasis svoris – 72,02 kg. Jis buvo toks didelis, kad tuo metu turimos svarstyklės negalėjo jo pasverti.
Norėdamas išspręsti šią problemą, vietos kalvis jį suskaldė į tris dalis, prieš perduodamas jį Londono Chartijos bankui Australijoje, Dunolly mieste. Ten jis buvo oficialiai pasvertas ir už jį sumokėta 9583 svarai sterlingų, kas 19 amžiuje buvo nemaža suma.
Gautas auksas buvo perdirbtas į luitus, kurie buvo išsiųsti į Angliją. Apie radinį buvo pranešta vietos laikraščiuose ir jis greitai įgijo tarptautinę šlovę.
Nuo šlovės iki paveldėtojų nusivylimo: jie pardavė jį už juokingą kainą
Nepaisant „Welcome Stranges“ istorinės ir ekonominės vertės bei tipinių aukso kainų, Deasono ir Oateso palikuonys niekada nesinaudojo su tuo radiniu susijusiu turtu. Per metus gauti aukso gabalai buvo parduoti kritiniais momentais, pavyzdžiui, Didžiosios depresijos metu, už kainą, gerokai mažesnę už jų tikrąją vertę.
Pasak Arthur Deason, Johno proanūkio, paveldėti papuošalai dingo po to, kai buvo parduoti už vos 10 000 svarų.
Jo atveju pinigai buvo investuoti į žemės ūkio paskirties žemę, tačiau netinkami sprendimai ir nuostoliai kasybos projektuose sunaikino turtus. John Deason, pirminis atradėjas, mirė be pinigų 1915 m.
Po daugelio metų šeimos tiesioginiai įpėdiniai likusią turto dalį pardavė už vos 12 000 eurų, o tai yra menka suma, palyginti su daugiau nei 2,5 mln. eurų, kuriais, kaip manoma, šis daiktas vertas šiuo metu.
„Welcome Stranger“ atminimas
Nors didžiausias pasaulyje aukso grynuolis nebeegzistuoja savo pirminėje formoje, jo atradimo atminimas išliko. Šio kūrinio kopija eksponuojama Dunolly mieste, o kita kopija saugoma Melburne. 1897 m. netgi buvo pastatytas paminklinis obeliskas toje vietoje, kur jis buvo rastas.
2019 m., sutapdami su 150-osiomis atradimo metinėmis, Deasono ir Oateso palikuonys susirinko Moliagule, kad atkurti tą istorinį epizodą. Renginyje vyko teatro spektakliai ir atminimo renginiai, kuriais siekta išsaugoti Australios aukso karštinės kultūrinį paveldą.
Atradimo vieta ir toliau traukia laimės ieškotojus. Nors Moliagulas dabar yra nedidelė galvijų auginimo bendruomenė, ji tebėra „Auksinio trikampio“ dalis, žinoma dėl savo aukso telkinių, kurie vis dar įkvepia mėgėjus ieškoti metalo detektoriais.
O kas nutiko didžiausio pasaulyje aukso grynuolio atradėjams?
John Deason ir Richard Oates, kilę iš Kornvalio (Jungtinė Karalystė), emigravo į Australiją ieškodami gerovės. 1869 m. atradimas iš karto pakeitė jų gyvenimus, bet neužtikrino jų palikuonių gerovės.
- John Deason: po atradimo jis įsigijo žemės ūkio paskirties žemę, tačiau dėl blogų investicijų bankrutavo. Jis mirė 1915 m.
- Richard Oates: jis laikinai grįžo į Jungtinę Karalystę, vedė ir vėliau grįžo į Australiją. Jis apsigyveno su šeima fermoje Viktorijoje, kur mirė 1906 m.
Abu vardai lieka susiję su įsimintiniausiu Australijos aukso karštinės epizodu, nors jo sukurtas turtas greitai išnyko.
