TSJM atmetė įmonės, kuri Pozuelo de Alarcón mieste pastatė ir pardavė 14 prabangių vilų, apeliacinį skundą. Projektą trukdė 66 metų senumo saugomas kedras, kuris buvo nupjautas. Sprendimu patvirtinta miesto tarybos skirta bauda
Madrido aukščiausiasis teismas (TSJM) ką tik atmetė statybos bendrovės Lezo Gestión Inmobiliaria apeliacinį skundą dėl 251 000 eurų baudos, kurią 2024 m. spalio mėn. patvirtino sostinės 19-asis administracinis teismas už vieno medžio, kuris buvo klasifikuotas kaip saugomas, nupjovimą. Tai yra istorinė bauda už vieno medžio nupjovimą. Pozuelo de Alarcón miesto taryba (valdoma PP) 2023 m. sausio mėn. skyrė šią baudą šiam nekilnojamojo turto vystytojui, kuris pastatė 14 prabangių namų, už tai, kad nesilaikė „2005 m. gruodžio 26 d. įstatymo Nr. 8 dėl medžių apsaugos ir skatinimo Madrido bendruomenėje“.
Statybos bendrovės interneto svetainėje skelbiama, kad visi namai jau parduoti. Tai yra „penkių ir šešių miegamųjų pusiau atskiri ir terasiniai namai. Visi namai turi po dvi požemines automobilių stovėjimo vietas su privačiu įvažiavimu“. Kaina šioje vietovėje ir už tokio tipo nekilnojamąjį turtą viršija vieną milijoną eurų už vieną objektą. TSJM atmetė visus statytojo argumentus, nurodydamas, kad miesto tarybos techninės ataskaitos, kaimyno parodymai ir sklype rasti įrodymai patvirtina, kad medis buvo nupjautas, nes trukdė statyti du vilos.
Ši istorija yra labai paprasta. 2021 m. buvo įkurta kooperatyvas „Residencial Santiago Maganto“, siekiant pastatyti 14 prabangių vilų 3546 kvadratinių metrų sklype, esančiame Calle Santiago Maganto gatvėje, Pozuelo centre. Kooperatyvo nariai samdė „Lezo Gestión Inmobiliaria“ projektui valdyti. Tačiau minėtas kedras trukdė statyti dvi iš 14 planuotų vilų. Vystytojas miesto tarybai pasiūlė perkelti medį į kitą vietą, argumentuodamas, kad „jis augo ant silpno skaldais padengto pagrindo ir turėjo nedaug šaknų“. Faktas yra tas, kad šis medis, kurio nebuvo galima nupjauti, sumažino projekto mastą (nuo 14 iki 12 namų) ir, atitinkamai, pelną.
Tačiau miesto taryba tam prieštaravo, teigdama, kad kedras buvo puikios būklės ir saugomas įstatymų. Tačiau 2022 m. sausio 29 d. medis dingo. Lezo teigė, kad tai buvo atsitiktinis nupjovimas, galbūt dėl nepalankių oro sąlygų, greičiausiai dėl vėjo gūsių. Tačiau miesto taryba niekada netikėjo šia versija. Savivaldybės inspektorius, apžiūrėjęs sklypą, „kategoriškai neigia galimybę, kad medis buvo nupjautas dėl oro sąlygų“, nes tą dieną nebuvo vėjo. Todėl medis negalėjo nugriūti. Miesto taryba išnagrinėjo sankcijos bylą ir skyrė Lezo baudą. Statytojas kreipėsi į teismą. Teismas priėmė sprendimą miesto tarybos naudai. Lezo vėl kreipėsi į TSJM.
„Tyčinis nupjovimas“
Dabar, naujame rugsėjo 8 d. sprendime, TSJM teigia, kad pateikti įrodymai „rodo, kad medis buvo tyčia nupjautas, o ne nugriuvo atsitiktinai“. Reikia atsižvelgti ne tik į savivaldybės ataskaitą, bet ir į „mašinų paliktus pėdsakus (blogos būklės vejos paviršiaus griovelius), vedančius prie medžio“, kurie yra „papildomi netiesioginiai įrodymai“, rodančios „tyčinį kirtimą“. Prie to prisideda dviejų liudytojų parodymai, kurie „nematė kirtimo, bet matė naktį atvykstantį sunkvežimį/statybinę techniką, kai medis dar stovėjo, ir kaip kitą dieną buvo išvežtos nukirsto medžio liekanos“.
TSJM net kritikuoja tai, kad statytojas kaip įrodymą pateikė darbų techninio direktoriaus brolio parodymus, kuris gynė atsitiktinį kedro kirtimą, ir mano, kad „verta laikyti papildomu įrodymu, atitinkančiu tyčią“, kad jei saugomas medis nebūtų pašalintas iš vietos, kurioje stovėjo, nebūtų buvę galima pastatyti vilų. Teismas primena, kad medis, kuris buvo 66 metų amžiaus ir kurio kamieno skersmuo buvo 75 centimetrai, buvo saugomas įstatymu.
Dėl baudos dydžio TSJM teigia, kad ji nėra „savavališka ar neproporcinga, nes administracija atsižvelgė į keletą veiksnių, pvz., medžio amžių, medžių skaičių, medžių rūšis, žalos atitaisymo vėlavimą (nebuvimą), poveikį, tyčią ir kt.“ ir kad „tokie veiksmai niekada negali būti ekonomiškai naudingi pažeidėjui, atsižvelgiant į tai, kad administracija mano, kad nupjovus medį buvo galima pastatyti 14 namų, kurių rinkos kaina iš viso yra 100 kartų didesnė už paskirtą baudą“.
„Dėl minėtų aplinkybių būtina atmesti pateiktą apeliacinį skundą, o apeliantui priteisti antrosios instancijos teismo išlaidas“, – daro išvadą TSJM, kuris nustato, kad statytojas turi padengti 2 600 EUR (plius atitinkamą PVM) išlaidas.
