Šios 85 struktūros daro įtaką ledynų dinamikai ir jūros lygiui. Todėl jų stabilumas bus svarbus siekiant užkirsti kelią ateities nelaimėms.
Po milžinišku Antarktidos ledo sluoksniu slypi atradimas, kuris nustebino mokslinę bendruomenę: Europos kosmoso agentūra (ESA) aptiko 85 nežinomas struktūras, kurios po ledu išlieka „aktyvios“. Šis atradimas, tapęs įmanomas dėka CryoSat palydovo, atskleidžia paslėptą sistemą, kuri daro įtaką ledynų dinamikai ir jūros lygio ateities pokyčiams.
Šios po ledynais esančios struktūros atitinka ežerus, susidarančius iš vidinės Žemės šilumos ir ledo judėjimo sukeliamos trinties. Mokslininkai nustatė, kad šios skystos masės nėra statinės: jos periodiškai prisipildo ir ištuštėja, keisdamos ledo sluoksnio stabilumą.
Tyrimas, paskelbtas Nature Communications, išplėtė aktyvių ežerų Antarktidoje sąrašą iki 231. Šis proveržis suteikia beprecedentį vaizdą apie hidrologinę sistemą, paslėptą po ledu, kuris yra būtinas norint suprasti, kaip baltoji žemynas keičiasi klimato kaitos kontekste.
Ciklai, kurie keičia paviršių
Dešimties metų „CryoSat“ duomenų analizė atskleidė subtilius ledo paviršiaus aukščio pokyčius, kuriuos sukelia šių ežerų užpildymas ir ištuštėjimas. Ekspertai taip pat nustatė penkis tarpusavyje susijusius tinklus, kurie atskleidžia sudėtingesnę dinamiką, nei buvo manoma anksčiau.
Leeds universiteto profesorė Anna Hogg sakė: „Buvo įdomu atrasti, kad ledynų ežerų plotai gali keistis skirtingų užpildymo ar ištuštinimo ciklų metu.“ Jos žodžiai patvirtina būtinybę toliau stebėti šias sistemas, kaip jos vystosi.
Jūros lygio prognozavimo raktas
Iki šiol jūros lygio kilimo prognozavimo modeliai tiksliai neapėmė ledynų hidrologijos. Pagrindinei autorei Sally Wilson šie nauji duomenys leis geriau suprasti vandens srautus po ledu ir patobulinti prognozes apie Antarkties ledo skydo elgesį.
ESA Poliarinės mokslo grupės koordinatorius Martin Wearing pabrėžė šio atradimo svarbą: „Kuo geriau suprantame sudėtingus procesus, veikiančius Antarkties ledo skydą, tuo tiksliau galime prognozuoti jūros lygio kilimo mastą.“
Tačiau yra vienas išskirtinis atvejis – Vostoko ežeras. Jis yra maždaug keturių kilometrų gylyje ir laikomas stabiliu, nors jame yra pakankamai vandens, kad užpildytų Didįjį kanjoną ir dar liktų. Jei jis ištuštėtų, poveikis ledo ir vandenynų pusiausvyrai būtų didžiulis.
