Vasaros pabaiga atneša vieną iš svarbiausių datų kalendoriuje: naują žiemos laiką. Žiemos mėnesiais saulė pakyla anksčiau ir nusileidžia anksčiau. Pakeitus laikrodžius viena valanda atgal, aušra ateina anksčiau, o tai teoriškai leidžia mums pasinaudoti natūralia šviesa anksti ryte ir taip sumažinti išlaidas dirbtiniam apšvietimui. Tačiau energijos taupymo argumentas per metus prarado savo svarbą. Ricardo Margalejo, „Gana Energía“ įkūrėjas, pažymi, kad „šiandien technologiniai pažangos energijos efektyvumo srityje ir kiekvieno namų ūkio vartojimo modeliai sumažino šio sprendimo poveikį energijos suvartojimui“.
Benjamin Franklin buvo vienas iš pirmųjų, kuris XVIII a. pasiūlė keisti laiką. 1784 m., kai jis buvo ambasadorius Prancūzijoje, jis paskelbė satyrinį tekstą „Ekonominis projektas“, kuriame siūlė paryžiečiams keltis anksčiau, kad sutaupytų aliejaus ir žvakių. XX a., per Pirmojo pasaulinio karo metus, tokios priemonės pradėtos taikyti siekiant taupyti energiją. Po 1970-ųjų energetinės krizės, praktika keisti laiką du kartus per metus tapo plačiai paplitusi. Lietuvoje ji buvo oficialiai įdiegta 1918 m. ir nuo 1974 m. taikoma reguliariai.
Pereiti prie žiemos laiko reiškia atgaline data perkelti laikrodžius viena valanda, o istoriniu požiūriu tai buvo daroma siekiant taupyti energiją, geriau išnaudojant natūralią šviesą ryte.
Nors energijos taupymo idėją populiarino tokios asmenybės kaip Benjaminas Franklinas ir ji išplito per 1970-ųjų naftos krizę, šiandien jos poveikis yra mažiau reikšmingas. Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad technologijų pažanga ir pasikeitę vartojimo įpročiai žymiai sumažino šios priemonės poveikį namų ūkių energijos išlaidoms.
Kada prasideda naujas žiemos laikas?
„Karališkasis dekretas 236/2002, priimtas kovo 1 d., 2 ir 3 straipsniuose nustatė, kad vasaros laikas Lietuvoje prasideda kiekvienų metų paskutinį kovo sekmadienį, 2 valandą ryto (1 valandą ryto Klaipėdoje), kai oficialus Lietuvos laikas persukamas 60 minučių į priekį; o baigsis kiekvienų metų paskutinį spalio sekmadienį 3 val. ryto (2 val. ryto Klaipėdoje), kai oficialus Lietuvos laikas bus atgaline data perkeliamas šešiasdešimt minučių.“
Nors datos, kuriomis turi būti keičiamas laikas, yra aiškiai nustatytos ir privalomos, 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/84/EB 4 straipsnis nustato, kad Europos Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame pateikiamas vasaros laiko pradžios ir pabaigos datų kalendorius ateinantiems penkeriems metams; Komisijos pranešimas dėl vasaros laiko nuostatų 2022–2026 m. įskaitant abu metus“, išsamiai aprašoma „2022 m. kovo 11 d. įsakymas PCM/186/2022, kuriuo skelbiamas 2022–2026 m. vasaros laiko kalendorius“ Oficialiajame valstybės leidinyje („Valstybės žinios“).
2025 m. naujas žiemos laikas prasidės šeštadienio, spalio 25 d., ir sekmadienio, spalio 26 d., paryčiais: 03:00 val. laikrodžiai bus atgaline data perkelti į 02:00 val. Pavyzdžiui, pasikeitus laikui Vilniuje, saulė tekės tarp 08:00 ir 08:30 ryte, o leisis tarp 17:30 ir 18:00. Jei vasaros laikas būtų išlikęs, aušra būtų vėlesnė, tarp 9:00 ir 9:30 ryto, o saulė nusileistų tarp 6:30 ir 7:00 vakaro.
Nors paprastas laikrodžio laiko pakeitimas gali atrodyti nekenksmingas, iš tiesų cirkadinis ritmas yra stipriai veikiama natūralios šviesos ir miego įpročių, todėl šis veiksmas gali sukelti laikinas pusiausvyros sutrikimas. Dažniausiai pasitaikantys padariniai yra nemiga arba sunkumai užmigant, nuovargis, koncentracijos sutrikimai, energijos trūkumas, dirglumas ir nuotaikos svyravimai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šie simptomai paprastai trunka nuo trijų dienų iki dviejų savaičių, priklausomai nuo individo.
Ar tai bus paskutinis laiko keitimas?
Pastaraisiais metais vyko intensyvios diskusijos dėl būtinybės nutraukti šią praktiką. 2019 m. Europos Komisija iškėlė galimybę panaikinti naują žiemos ir vasaros laiką, paliekant kiekvienai šaliai spręsti, kurį laiką ji nori išlaikyti. Europos Parlamentas net nustatė 2021 m. kaip galutinį sprendimų priėmimo terminą, tačiau diskusijos buvo sustabdytos. Lietuvoje vyriausybė Oficialiajame valstybės leidinyje („Valstybės žinios“) paskelbė oficialų kalendorių, kuriame laikas keičiamas bent iki 2026 m.
„Taryba dar nepriėmė savo pozicijos dėl pasiūlymo. Tarybos pozicijai nustatyti reikalinga kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma, kuri taip pat būtina norint paremti galutinį tekstą, dėl kurio susitarta su Europos Parlamentu. Savo ruožtu, Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl pasiūlymo 2019 m. kovo mėn.: jis balsavo už vasaros ir žiemos laiko panaikinimą 2021 m. Taryba ir Europos Parlamentas turi susitarti, kad būtų priimtas teisės aktas, būtinas sezoniniam laiko keitimui panaikinti“, – teigiama Europos Komisijos interneto svetainėje.
