Amžinai ieškomas auksas dabar yra paslėptas netikėtuose prietaisuose, kuriuos išmetame kiekvieną dieną. Atminties kortelėse, kurios yra būtinos mūsų mobiliesiems telefonams ir fotoaparatams, yra vertingų tauriųjų metalų, įskaitant auksą, todėl jos yra labai svarbios ne tik dėl technologinio naudojimo, bet ir dėl jų aplinkosauginės bei ekonominės vertės.
Auksas istoriškai buvo vienas geidžiamiausių mineralų, todėl sukėlė konfliktus visame pasaulyje. Tačiau tobulėjant technologijoms, šiandien jo galima rasti produktuose, kurie paprastai išmetami. Tai yra mažas lustas, randamas beveik visuose fotoaparatuose ir mobiliuosiuose telefonuose visame pasaulyje ir kuris paprastai išmetamas į šiukšliadėžę, kai prietaisai, kuriuose jis yra, tampa netinkami naudoti. Tačiau aukso gavimo iš šių šaltinių procesas nėra paprastas ir reikalauja žinių apie konkrečius gavybos būdus.
Kas yra tas mažas prietaisas, kurį visi išmeta ir kuriame yra aukso?
Nepaisant to, kad daugumos SD kortelių išorė dažniausiai yra plastikinė, kai kuriose iš jų yra didelis kiekis metalų, įskaitant auksą. Šis kilnus mineralas pirmiausia randamas plono sluoksnio pavidalu ant kontaktų ir kaiščių. Auksas naudojamas šiuose mažuose technologiniuose prietaisuose dėl puikaus laidumo ir atsparumo korozijai. Tačiau norint gauti nemažą kiekį aukso, reikėtų apdoroti labai daug kortelių.
Atminties SD kortelių viduje yra spausdintinė plokštė, kurioje yra tauriųjų ir netauriųjų metalų. Aukso kiekis priklauso nuo kortelės dydžio, nes yra didelių kortelių, kurių matmenys yra 32 x 24 milimetrai; 20 x 21 milimetrų mini kortelės ir 11 x 15 milimetrų mikro kortelės. Todėl aukso galima rasti mobiliųjų telefonų ir fotoaparatų atminties kortelėse.
Kodėl atminties kortelės yra svarbios?
Nors SD kortelės yra mažos, svarbu, kad jos nepatektų į šiukšliadėžę ar deginimo įrenginius. Juose esantys metalai, tokie kaip plienas ir auksas, yra baigtiniai ištekliai ir gali būti be galo perdirbami, o kai kurie iš jų yra labai vertingi. Be to, plastikiniai pamušalai yra pagaminti iš naftos darinių ir niekada biologiškai nesuyra, o tai papildomai apkrauna aplinką.
Be to, vokietis Greco, „Motorola Mobility” generalinis direktorius ir generalinis direktorius Argentinoje, Urugvajuje, Paragvajuje, Bolivijoje, Čilėje ir Peru, išskirtinai „El Cronista” pažymėjo, kad ši technologija tapo vis svarbesnė atsiradus naujai programinei įrangai. „Elektronikos pramonėje trūks atminties ir lustų, nes dirbtinio intelekto, kuriam reikia šių įrenginių, bumas”, – pabrėžė ekspertas, savo analizę pagrįsdamas lustus gaminančių įmonių augimu ir jų perkainojimu finansų rinkoje.
Tokiu būdu su šiais įrenginiais buvo sukurta dviguba vertė. Pirma, galimas trūkumas dėl padidėjusios paklausos, antra, tai, kad juose yra tokio vertingo mineralo kaip auksas.
Kaip veikia aukso gavybos metodas?
Mokslininkai sukūrė medžiagą iš baltymų fibrilių, gautų iš šalutinių pieno produktų, tokių kaip atliekos, susidarančios po sūrio gamybos. Šios fibrilės gali sudaryti kempinę, galinčią sulaikyti aukso jonus, kai panardinamos į tirpalą, kuriame yra metalų, išgautų iš nenaudojamų kompiuterių pagrindinių plokščių.
Procesas susideda iš pagrindinių plokščių panardinimo į tirpalą, kad ištirptų ir jonizuotų metalus. Tada kempinė sulaiko aukso daleles ir, kaitinama, paverčia jonus dribsniais, kurie gali ištirpti į grynuolius. Šis novatoriškas metodas suteikia tvarų būdą išgauti tauriuosius metalus iš elektronikos atliekų, sumažinant naujos kasybos poreikį ir prisidedant prie žiedinės ekonomikos.
