Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad visose vertintose prekėse yra plastiko dalelių. Autorių įspėjimas
Pasak Jungtinių Tautų (JT), mikroplastikai, kurie gali būti iki 5 milimetrų skersmens, „yra kasdienio naudojimo prekėse, pavyzdžiui, cigaretėse, drabužiuose ir kosmetikoje“.
Atsižvelgiant į tai, šių dalelių aptikimas kasdien vartojamuose gėrimuose yra labiau paplitęs nei manyta. Neseniai tyrime, paskelbtame žurnale „Science of the Total Environment“ ir apie kurį pranešė „Phys.org“, buvo rasta sintetinių dalelių 100 % iš 155 Jungtinėje Karalystėje ištirtų karštų ir šaltų gėrimų mėginių.
Tirti produktai apėmė kavą, arbatą, sultis, energetinius gėrimus, gaiviuosius gėrimus ir vandenį (iš čiaupo ir buteliuose). Šie rezultatai rodo, kad žmonių sąlytis su mikroplastiku gerokai viršija ankstesnius įvertinimus.
Birmingamo universiteto mokslininkų Muneera Al-Mansoori, Stuart Harrad ir Mohamed Abou-Elwafa Abdallah vadovaujamas tyrimas įvertino bendrą mikroplastiko suvartojimą su skysčiais. Tam jie surinko 31 populiaraus produkto mėginius nuo 2024 m. rugpjūčio iki gruodžio ir išanalizavo po penkis kiekvieno produkto mėginius, iš viso 155 mėginius.
Tyrime buvo nagrinėjami tiek karšti, tiek šalti gėrimai, o kasdienio vartojimo įpročius buvo galima įvertinti atlikus internetinę 201 britų suaugusiųjų apklausą.
Remiantis Phys.org ir mokslo straipsniu, nė vienas iš analizuotų gėrimų nebuvo be mikroplastiko. Aptiktos dalelės atitiko polimerus, tokius kaip polipropilenas, polistirenas, polietileno tereftalatas ir polietilenas, kurie visi yra dažnai naudojami vienkartinėse pakuotėse. Apskaičiuotas vidutinis kasdienis mikroplastiko poveikis visų gėrimų atveju siekė 1,65 dalelės vienam kilogramui kūno svorio per dieną.
Lygiai pagal gėrimų tipą ir susijusius veiksnius
Straipsnyje atskleidžiama, kad karštuose gėrimuose mikroplastiko koncentracija buvo didesnė nei šaltuose gėrimuose. Karšta arbata, kurioje buvo 60 dalelių litrui, užėmė pirmąją vietą, o po jos sekė karšta kava, kurioje buvo 43 dalelės litrui. Tarp šaltų gėrimų ledinė arbata turėjo 31 dalelę litrui, o šalta kava – 37.
Sultys, energetiniai gėrimai ir gaivieji gėrimai turėjo atitinkamai 30, 25 ir 17 dalelių litrui. Temperatūra ir pakuotės tipas buvo lemiamais veiksniais: karšti gėrimai plastikiniuose indeliuose turėjo didžiausią užterštumo lygį.
Įspūdingas atvejis buvo aukštos kokybės prekės ženklo arbatos maišeliai, kuriuose buvo didesnė koncentracija nei pigesnių prekės ženklų, o tai prieštaravo įsitikinimui, kad kaina yra susijusi su saugumu.
Mikroplastiko savybės ir kilmė
Kalbant apie savybes, dauguma aptiktų mikroplastikų buvo fragmentai (nuo 72 % iki 93 % dalelių), kurių dydis svyravo nuo 10 iki 157 mikrometrų. Dažniausiai aptiktas polimeras buvo polipropilenas, po jo – polistirenas, polietileno tereftalatas ir polietilenas.
Ryšys tarp pakuotės ir mikroplastiko sudėties buvo aiškus: PET pakuotės išskirdavo daugiausia šios medžiagos, o polipropileno pakuotės palikdavo to paties polimero fragmentus. Be to, mikroplastikas į gėrimus patekdavo ir dėl naudojamo vandens, gamybos proceso bei atmosferos taršos.
Remiantis faktiniais vartojimo įpročiais apskaičiuota, kad moterys per dieną suvartoja 1,7 dalelės vienam kilogramui kūno svorio, o vyrai – 1,6. Šie skaičiai rodo, kad mikroplastiko kiekis yra daug didesnis nei apskaičiuotas remiantis vien tik geriamojo vandens vartojimu, kuris sudarė apie vieną dalelę vienam kilogramui per dieną.
Didžiausią kasdienio poveikio dalį sudarė vanduo iš čiaupo ir buteliuose (atitinkamai 34 % ir 24 % vyrams; 42 % ir 14 % moterims), nors kiti gėrimai, tokie kaip arbata ir kava, taip pat turėjo didelę įtaką.
Sveikatos rizika ir tyrimo ribotumai
Visuomenės sveikatos požiūriu autoriai įspėja apie galimą riziką, susijusią su mikroplastiko nurijimu. Remiantis straipsniu žurnale „Science of the Total Environment“, šios dalelės gali kirsti biologines barjeras, kauptis audiniuose ir veikti kaip pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus ir endokrininę sistemą trikdančius junginius, nešėjai.
Fragmentų tipas, dydis ir forma lemia jų gebėjimą įsiskverbti į audinius ir išskirti toksines medžiagas. Nors įrodymai apie poveikį žmonių sveikatai yra riboti, tyrimas pabrėžia, kad būtina skubiai nustatyti standartus, siekiant sumažinti mikroplastiko poveikį maisto produktuose ir gėrimuose.
Tyrime pripažįstami jo apribojimai: imtis buvo sudaryta remiantis internetine suaugusiųjų apklausa Birmingeme, todėl ji nebūtinai atspindi nacionalinius įpročius. Be to, taikant šią metodiką buvo galima aptikti tik didesnes nei 10 mikrometrų daleles, todėl galėjo būti nepakankamai įvertintas tikrasis poveikis, nes mažesnės dalelės nebuvo registruojamos.
