Knygos „Tu hogar, tus contaminantes“ („Tavo namai, tavo teršalai“) pradžioje chemikė ir mokslo populiarintoja Clara Inés Alcolado užduoda klausimą, kuris atrodo nekaltas, bet turi didžiulę mokslinę ir socialinę reikšmę: ar mes tikrai žinome, kas mus supa mūsų namuose? Visoje knygoje ji įtraukia mus į kritišką ir atskleidžiantį žvilgsnį į kasdienius produktus ir tylią chemiją, kuri gyvena mūsų kasdieniame gyvenime. Oro gaivikliai, kosmetika, plastikai, plovikliai, vaistai… visa tai yra dirbtinės ekosistemos, kurią retai kada kvestionuojame, dalis.
Dabar naujausi ir įtikinami mokslinio žurnalo „PLOS ONE“ paskelbti tyrimų rezultatai, atrodo, suteikia naują posūkį šiai refleksijai. Tulūzos universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama mokslininkės Nadiia Yakovenko, įrodė, kad oras, kuriuo kvėpuojame savo namuose ir automobiliuose, yra prisotintas tūkstančiais nematomų mikroplastikų. Tai nėra metafora ar perdėtas teiginys: pagal jų skaičiavimus, kalbame apie iki 68 000 dalelių per dieną. Ir labiausiai nerimą kelia ne jų kiekis, o dydis ir lengvumas, su kuriuo jos gali įsiskverbti giliai į mūsų plaučius.
Priešas yra ore… jūsų kambarį
Mikroplastiko tarša nebėra išskirtinai jūrų ar aplinkos problema. Tai nebėra tik vandenyne plūduriuojantys maišeliai ar paukščių skrandyje randami fragmentai. Šis naujas tyrimas patvirtina, kad ore, kuriuo kvėpuojame savo kambariuose ar važiuodami į darbą, yra daug daugiau mikroplastiko, nei buvo manoma anksčiau.
Prancūzų komanda išmatavo plastiko dalelių, kurių dydis yra nuo 1 iki 10 mikrometrų, koncentraciją. Tai yra labai mažas dydis – maždaug septynis kartus plonesnis už žmogaus plauką – todėl jos gali apeiti mūsų natūralią apsaugą ir patogiai įsikurti mūsų plaučiuose. Tokio dydžio mikroplastikai nebėra paprasti pasyvūs fragmentai: jie gali įsiskverbti į audinius, pernešti toksinius priedus ir sukelti uždegimines reakcijas.
Naudodami analizės techniką, vadinamą Raman spektroskopija, mokslininkai analizavo oro kokybę trijuose butuose ir dviejuose automobiliuose realiomis sąlygomis. Išvada buvo aiški: automobilio salonas pranoksta net namų vidų, vidutinė koncentracija yra 2238 dalelės kubiniame metre, palyginti su 528 dalelėmis, aptiktomis namuose. Kai kuriais atvejais, vykdant įprastą žmogaus veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojant, vėdinant ar tiesiog judant, buvo pasiektos virš 34 000 dalelių kubiniame metre koncentracijos.
Dar neįvertintas pavojus
Labiausiai gluminantis šio atradimo aspektas yra tai, kad šios įkvėpti galimos dalelės nebuvo pastebėtos ankstesniuose tyrimuose. Dauguma tyrimų buvo sutelkti į fragmentus, didesnius nei 10 ar net 20 mikrometrų, kurie mažiau įsiskverbia į plaučius ir paprastai nusėda viršutiniuose kvėpavimo takuose. Tačiau mažesnės mikroplastiko dalelės – būtent tos, kurios yra pavojingiausios sveikatai – dėl techninių apribojimų nebuvo tiriamos.
Naudodami Ramano spektroskopiją, mokslininkai sugebėjo tiksliai identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti mažiausias mikroplastiko daleles, įskaitant polietileno, poliamido ir kitų pramoninių polimerų fragmentus, kurių gausu tekstilės gaminiuose, balduose, kilimuose, automobilių detalėse ir pakuotėse.
Nors tyrime nenustatyta tiesioginio ryšio tarp poveikio ir konkrečių ligų, mokslinėje literatūroje jau pradėta nurodyti galimus neigiamus padarinius. Mikroplastiko įkvėpimas gali prisidėti prie lėtinio uždegimo, oksidacinio streso, imuninės sistemos sutrikimų ir net širdies ir kraujagyslių bei neurologinių problemų, ypač jei fragmentuose yra cheminių priedų, pvz., ftalatų, BPA ar PFAS.
Ką mes darome, įkvėpdami plastiko?
Pagrindinis šių dalelių šaltinis yra pačios kasdienio naudojimo prekės: sintetiniai audiniai, kilimai, elektros prietaisai, pakuotės… Jos visos išskiria mažus fragmentus, kai susidėvi arba tiesiog nusidėvi. Problema dar labiau sustiprėja patalpose dėl prastos ventiliacijos ir laipsniško kaupimosi. Kiekvieną kartą, kai einame, atidarome langą ar pakreipiame antklodę, mes sukeliame mikroplastiko debesis, kuris plūduriuoja aplink mus, nematomas, bet esantis.
Automobiliuose problema yra dar ryškesnė. Uždara erdvė, plastikinės paviršiai kiekviename kampe ir prasta ventiliacija sudaro idealias sąlygas šioms dalelėms kauptis. Iš tiesų, mokslininkai sugebėjo susieti kai kurias ore aptiktas plastiko rūšis su medžiagomis, iš kurių pagaminti prietaisų skydelis, rankenos ir sėdynės.
Labiausiai nerimą keliantis šio tyrimo aspektas yra tai, kad jis atskleidžia visiškai nematomą, tylų ir nuolatinį taršos tipą. Nors paprastai mes galime pajusti dūmus, dulkes ar cheminių medžiagų kvapą, mikroplastikai sklando ore nepalikdami jokių pastebimų pėdsakų. Tačiau mes juos įkvepiame kiekvieną sekundę, praleidžiamą namuose, biure ar automobilyje.
Tokie atradimai sugriauna tradicinį užterštumo kaip kažko tolimo, susijusio su pramonės kaminų ar tolimų jūrų, įvaizdį. Teršalas nebėra „ten“, bet yra mūsų pačių namų aplinkos dalis. Tai reikalauja radikalių mąstysenos pokyčių.
Ar galime ką nors dėl to padaryti?
Nors visiškai pašalinti mikroplastikus iš patalpų oro yra praktiškai neįmanoma su dabartinėmis technologijomis, yra būdų, kaip sumažinti jų poveikį. Vienos iš veiksmingiausių rekomendacijų yra sintetinių tekstilės gaminių keitimas natūraliais pluoštais, minkštų plastikų vengimas balduose ir žaisluose, dulkių siurblių su HEPA filtrais naudojimas, valymas drėgnu skudurėliu, o ne šluota, ir reguliarus vėdinimas.
Automobilyje sprendimai yra labiau riboti, tačiau gali padėti vidaus švaros palaikymas, vidaus temperatūros mažinimas (siekiant išvengti plastiko irimo) ir geros kokybės oro filtrų naudojimas. Taip pat rekomenduojama vengti aerozolinių oro gaiviklių ir neleisti, kad ant paviršių kaupiasi dulkės.
Vadovas, kurio reikia, kad suprastumėte, ką kasdien kvėpuojate, valgote ir liesti
Tuo metu, kai atrandame, kad mūsų namų oras gali būti prisotintas tūkstančiais nematomų mikroplastikų, beveik neišvengiama pagalvoti apie Clara Inés Alcolado knygoje Tu hogar, tus contaminantes (Jūsų namai, jūsų teršalai), išleistoje Pinolia, pateiktas mintis. Ši populiari mokslo knyga, parašyta lengvai suprantamu stiliumi, bet su specialistės tyrėjos kruopštumu, pasirodė kaip tik laiku, kad padėtų mums suprasti realybę, kurios iki šiol dauguma žmonių nepastebėjo.
Knyga nėra paniką kelianti, bet sukuria tiltą tarp mokslo ir kasdienio gyvenimo. Keliaudama per mūsų kasdienio gyvenimo įprastinius daiktus ir įpročius – nuo ryte naudojamo kremo iki drabužiams skalbti naudojamo ploviklio – Alcolado pateikia panoraminį ir kritišką požiūrį į cheminį pėdsaką, kurį paliekame net nesuvokdami.
Vienas iš didžiausių knygos privalumų yra jos pasakojimo struktūra: tai nėra šaltas teršalų sąrašas, o namų gyvenimo diena, pasakojama tarsi istorija, kurioje kiekvienas kasdienis veiksmas tampa proga mokslinei refleksijai. Šis požiūris skaitytojui kelia iššūkį, bet ne kaltės, o sąmoningumo požiūriu.
Tekste gilinamasi į tokias pagrindines sąvokas kaip nauji teršalai, patvarūs chemikalai ir endokrininės sistemos veiklą trikdantys junginiai. Tačiau tai daroma suprantama kalba, mokslinę terminiją verčiant į suprantamas idėjas, neprarandant gilumo. Skaitytojas sužino, pavyzdžiui, kaip tam tikri vaistai patenka į vandenį, koks yra kosmetikos ir ekosistemos ryšys arba kodėl kai kurie plastikai niekada neišnyksta iš aplinkos.
Be to, Alcolado gilinasi į šios problemos istorinę raidą, nuo DDT iki dabartinių reguliavimo klausimų Europos Sąjungoje, ir siūlo sprendimus, pavyzdžiui, ekologišką chemiją, atsakingas inovacijas ir aktyvų piliečių vaidmenį. Knyga išlaiko puikų pusiausvyrą tarp pasmerkimo, švietimo ir vilties.
Autoriaus pridėtinė vertė yra ta, kad ji rašo ne tik remdamasi akademinėmis žiniomis – ji yra chemikė, doktorantė ir dalyvavo projektuose, susijusiuose su aplinkos sveikata ir atmosferos chemija, – bet ir noru informuoti. Jos patirtis socialinėje žiniasklaidoje, konferencijose ir žiniasklaidoje atsispindi dinamiškoje, aiškioje ir veiksmingoje prozoje.
Tu hogar, tus contaminantes nesiekia priversti mus gyventi be rizikos burbule, bet padėti geriau suprasti mūsų aplinką. Ji kviečia mus priimti informuotus sprendimus, reikalauti daugiau skaidrumo vartojamų produktų atžvilgiu ir, svarbiausia, nepakankamai neįvertinti mūsų, kaip individų, galios, kai keičiame savo požiūrį į pasaulį.
Aplinkybėse, kai sužinome, kad net mūsų namų oras gali būti užterštas tūkstančiais plastiko dalelių, ši knyga tampa būtina skaitiniams tiems, kurie nori suprasti problemos mastą… ir pradėti būti jos sprendimo dalimi.