Veracruzio gyventojas Raúlas Hurtadas, paprastas žvejys, dar 1975 metais naršdamas vandenyje ieškodamas aštuonkojų aptiko blizgančią objektą — vėliau paaiškėjo, kad tai grynas auksas. Jo radinys netrukus prisidėjo prie daugiau atradimų: jis pradėjo rasti ir pardavinėti įvairias auksines relikvijas, nežinodamas jų istorinio ir archeologinio reikšmės.
Gaudamas pajamas, Hurtadas investavo į savo namą – atliko remontą, pritaikė modernias detales ir įsigijo materialinių patogumų vietos bendruomenėje. Tačiau netoliese gyvenantys kaimynai ėmė kelti įtarimus dėl staigaus turto padidėjimo. Galiausiai valdžios institucijos susidomėjo – atlikus kratą jo namuose rasta dalis radinių.
Ekspertai iš Veracruzio universiteto ir INAH nustatė, jog šios relikvijos nėra paprastas auksas, o ypatingos vertės archeologiniai objektai, galimai susiję su Motezukomos lobiais. Iš viso surinkta bent 64 relikvų svoris viršijo 7 kilogramus. Jų vertė įvertinta maždaug 12,3 mln. eurų (dabartine rinkos kaina).
Hurtadas buvo sulaikytas dėl nacionalinio paveldo pažeidimo – jam inkriminuota, kad radiniai priklauso valstybei. Nors vėliau, teismo procese, jam pavyko pagrįsti, jog jis nežinojo radinių svarbos, išgyveno laikotarpį už grotų ir ilgą teisminį procesą.
Nuo 1991 metų šios „žvejo relikvijos“ saugomos INAH institucijoje, o eksponuojamos Veracruzio Baluarte de Santiago forte. Ši istorija – pamoka apie atsitiktinumą, istoriją ir jurisdikciją: net didžiausias lobis gali sukelti nemalonumų, jei nesuprasi jo kilmės.
