Anksčiau USB prievadų spalvos aiškiai rodė greitį, tačiau šiandien gamintojai naudoja spalvas prekės ženklo ir įkrovimo funkcijoms. Sužinokite, kodėl nebegalite pasikliauti senuoju spalvų kodu ir kaip atpažinti tinkamą standartą.
Technologijų pasaulyje viskas buvo daug paprasčiau. Jei USB prievadas buvo baltas, žinojote, kad jis lėtas. Jei jis buvo juodas, jis buvo standartinis, o jei jis buvo mėlynas, žinojote, kad turite reikalų su greičiausia versija. Ši paprasta taisyklė, kuri daugelį metų padėjo mums iš pirmo žvilgsnio atpažinti USB-A prievadų kartas, nebegalioja. Naujų standartų atėjimas, greito įkrovimo funkcijos ir didelių prekių ženklų rinkodaros sprendimai sukūrė spalvingą chaosą, kuriame žali, oranžiniai ir violetiniai prievadai gali suklaidinti net labiausiai patyrusius vartotojus.
Spalvų šaltinio kodas ir kaip chaosas atsirado
USB-IF organizacija iš pradžių bandė standartizuoti dalykus, kad palengvintų vartotojų gyvenimą. Balta spalva rodė pasenusį USB 1.x, juoda buvo skirta visur esančiam USB 2.0 (480 Mbps), o mėlyna (arba turkio) signalizavo apie didelės spartos USB 3.0 (5 Gbps). Tačiau chaosas nebuvo suplanuotas – jis vystėsi.
Pirmoji didelė painiava kilo atsiradus prievadams, skirtiems pirmiausia įrenginiams įkrauti. Gamintojai pradėjo naudoti spalvas, kad nurodytų maitinimo šaltinio funkcijas, o ne tik duomenų perdavimą. Taip jie atsirado geltona, oranžinė ir raudona prievadai. Paprastai jie reiškia funkciją „Visada įjungta” arba „Miego ir įkrovimo”, o tai reiškia, kad šis prievadas ir toliau tiekia maitinimą ir įkrauna mobilųjį telefoną net tada, kai kompiuteris išjungtas arba veikia miego režimu.
Prekės ženklas viršija standartą: „Razer” ir „Huawei” atvejis
Spalvų taisyklė visiškai išnyko tą akimirką, kai prekės ženklai nusprendė naudoti USB prievadų spalvas kaip savo vizualinio identiteto dalį. Garsiausias pavyzdys yra įmonė Razer, kuris nudažo savo prievadus atpažįstama žalia spalva, nepriklausomai nuo jų greičio.
Panašiai, jei matote Violetinis uostas, yra didelė tikimybė, kad žiūrite į „Huawei” įrenginį ar kabelį. Kinijos gamintojas naudoja violetinę spalvą, kad nustatytų įrenginius, suderinamus su jo Perkrauti greito įkrovimo technologija, nors techniškai tai yra USB 3.1 standartas. Taigi, spalva čia mums pasako apie įkroviklio suderinamumą, o nebūtinai apie duomenų perdavimo greitį pagal universalų standartą.
Chaosas su pavadinimais ir galutinis USB-C standarto smūgis
Tarsi spalvų būtų negana, buvo painiavos ir su pavadinimais. USB 3.0 buvo pervadintas į „USB 3.1 Gen 1” ir dabar vadinamas „USB 3.2 Gen 1”. Tuo pačiu metu greitesnis USB 3.1 dabar tapo „USB 3.2 Gen 2”. Neperskaitęs „smulkaus šrifto”, vartotojui beveik neįmanoma tiksliai žinoti, ką perka.
Buvo įkalta paskutinė vinis į spalvų kodo karstą USB-C jungtis. Nors tai praktiška, apverčiama jungtis, kas yra „po gaubtu”, iš pirmo žvilgsnio yra visiškai nežinoma. Tas pats USB-C prievadas gali būti lėtas USB 2.0, greitas USB 3.2 arba žaibiškas Thunderbolt 4. Vienintelis būdas juos atskirti yra ieškoti konkrečių logotipų (pvz., „Thunderbolt” žaibo) arba išsamiai perskaityti įrenginio specifikacijas. Spalva, deja, USB-C prievadų pasaulyje nebereiškia absoliučiai nieko.
