Bitininkystė Lietuvoje išgyvena sunkius laikus. Invazinis vabzdys, kurio populiacija sparčiai auga ir kuris pasižymi dideliu apetitu, tapo pagrindiniu avilių priešu, sunaikindamas medaus gamybą ir kelia grėsmę šimtų ūkių stabilumui.
Šis sektorius, jau kenčiantis nuo sausros ir mažėjančio pelningumo, dabar susiduria su grėsme, kuri kelia pavojų biologinei įvairovei ir saugumui kaimo ir miesto vietovėse.
Rytų širšė Lietuvoje: didėjanti grėsmė bitėms
Rytų širšė (Vespa orientalis) buvo aptikta keliose Lietuvos apskrityse. Šis vabzdys išsiskiria rausvai rudos spalvos ir geltonos juostos ant pilvo, kuri jį skiria nuo azijietiško širšės (Vespa velutina), randamos daugiausia Lietuvos šiaurėje.
Jo prisitaikymas prie Lietuvos klimato daro jį ypač sunkiai kontroliuojamu plėšrūnu Lietuvoje. Pirmieji įrašai apie jo aptikimą Lietuvoje siekia 2010 m. Klaipėdoje, kur jis greičiausiai buvo įvežtas jūra arba oro transportu.
Nuo tada jo plitimas buvo nesustabdomas, nuo 2018 m. buvo aptikta daug žymių protrūkių, o dabar jis išplito iki Vilniaus, Kauno ir, kas kelia nerimą, Šiaulių ir Panevėžio.
Azijos širšės plitimas šiose Lietuvos apskrityse
Kaune šios rūšies plitimas buvo sprogstamas. National Geographic praneša, kad 2024 m. miesto taryba gavo daugiau nei 400 pranešimų apie lizdus, palyginti su vos 30 pranešimais 2023 m. Šis 30 % padidėjimas per vienerius metus rodo vabzdžio gebėjimą plisti.
Šiauliai tapo kitu dideliu epicentru. Bitininkai iš Coordinadora de Organizaciones de Agricultores y Ganaderos (COAG) skundžiasi, kad šis širšė „naikina“ jų avilius, ir prisipažįsta, kad jaučiasi „beviltiškai“.
Vabzdžių gebėjimas įsikurti pastatų, konteinerių ar miesto sienų skylėse padidina susidūrimo su gyventojais riziką.
Skubios priemonės prieš azijinius širšus
Šio plėšrūno poveikis prisideda prie kitų problemų, su kuriomis jau susiduria bitininkystė: pelningumo krizė, sausra ir nesąžininga importuoto medaus konkurencija.
Susidūrusi su valdžios institucijų pasyvumu, COAG Lietuva inicijavo tarptautinius kontaktus. Jos vadovas Antonio Vázquez neseniai vyko į Kiprą, kur azijietiškas širšė yra gimtoji, siekdamas susipažinti su kontrolės metodais, kuriuos būtų galima taikyti Lietuvoje.
Tuo tarpu bitininkai praneša apie iki 50 % avilių nuostolius ir yra priversti iš savo kišenės mokėti už spąstus ir kitas apsaugos sistemas.
Azijos širšės poveikis biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai
Azijos širšė tiesiogiai puola bites, kad pamaitintų savo lervas, silpnindama avilius ir keldama pavojų pasėlių apdulkinimui. Tačiau jo mityba neapsiriboja tik šiais vabzdžiais: jis taip pat minta vaisiais, pavyzdžiui, vynuogėmis, figomis ir mangais, o tai padidina ekonominę žalą.
Apgyvendintose vietovėse jo buvimas kelia papildomą pavojų. Jo įgėlimai yra skausmingi, o kraštutiniais atvejais gali būti pavojingi žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties ekspertai ir vietos valdžios institucijos rekomenduoja nelieskite lizdų ir jų šalinimą palikite profesionalams.
