Legendinė Troja su savo neįveikiamomis sienomis, kurios griuvėsiai yra dabartiniame Turkijos mieste Čanakkale, šimtmečius buvo neišsenkamas pasakojimų ir legendų, kurias Homer įamžino „Iliadoje“, šaltinis. Šiame garsiame epiniame eilėraštyje pasakojama istorija apie gražiosios Helenos pagrobimą Trojos princo Paryžiaus, įvykis, kuris sukėlė garsią Trojos karą, mitinį konfliktą, kuris daugiau nei du tūkstantmečius žavėjo tyrinėtojus ir archeologijos bei mitų mėgėjus.
Iki šiol Hissarlik kalno vietovėje vykdyti kasinėjimai leido identifikuoti mažiausiai devynis pagrindinius gyvenvietės sluoksnius, kurie siekia nuo ankstyvojo bronzos amžiaus iki Bizantijos laikotarpio. Naujausi kasinėjimai, kuriuos atliko Turkijos archeologų komanda, taip pat buvo labai vaisingi, nes buvo atrasta graži auksinė sagė su spiralės motyvais, taip pat unikalus nefrito akmuo ir bronzinė smeigtukas, visi datuojami ankstyvuoju bronzos amžiumi (apie 2500 m. pr. m. e.).
Šie gražūs daiktai buvo rasti Trojoje (UNESCO pasaulio paveldo vietovė) vykdant projektą „Paveldas ateičiai“, kurį remia Turkijos kultūros ir turizmo ministerija ir kurio tikslas – išsaugoti ir plėsti Anatolijos kultūrinį paveldą. Kalbant apie auksinį segtuvą, kuris, ko gero, yra svarbiausias eksponatas, mokslininkai mano, kad jis simbolizuoja socialinę galią ir prestižą, ir laiko jį vienu iš geriausiai išsilaikiusių tokio tipo daiktų, kurių pasaulyje išliko tik du.
Galia ir rafinuotumas
„Sagė buvo rasta Trojos II stratigrafiniuose sluoksniuose, gyvenvietės fazėje, kurios datavimas ilgą laiką buvo ginčijamas, nors manome, kad ji prasidėjo apie 2300–2200 m. pr. m. e. ar anksčiau. Sagė leidžia tiksliai datuoti šį kultūrinį horizontą apie 2500 m. pr. m. e., išspręsdama dešimtmečius trukusią chronologinę neaiškumą ir suteikdama fiksuotą tašką miesto bronzos amžiaus chronologijai“, – teigė mokslininkai.
Be aukso sagės, archeologai pabrėžė retą radinį – nefrito, pusbrangio akmens, kuris senovės pasaulyje buvo siejamas su elitu ir taip pat turėjo ritualinę reikšmę, fragmentą. Šis akmuo galėjo būti žiedo ar pakabuko dalis, o tai patvirtintų, kad Troja kadaise buvo svarbus tolimosios prekybos ir prabangių prekių vartojimo centras.Kairėje – aukso sagės detalė, dešinėje – taip pat šioje vietoje rastas nefrito gabalas.
„Nefrito atradimas patvirtina Trojos gyventojų meilę prabangai ir rafinuotumui, taip pat jų ryšius su platesnėmis ankstyvojo bronzos amžiaus kultūrinėmis ir ekonominėmis sistemomis. Tai yra išskirtinis liudijimas apie tai, kaip trojiečiai įtraukė egzotiškas ir vertingas medžiagas į savo kasdienį ir ceremoninį gyvenimą“, – daro išvadą atradimo autoriai.
Visi šie lobiai netrukus bus eksponuojami Trojos muziejuje Čanakkale. 2018 m. atidarytas muziejus yra visiškai skirtas Trojos istorijai ir jame eksponuojami tūkstančiai daiktų, kurie buvo rasti per kelis kasinėjimus.
Pasak atsakingų asmenų, tai yra erdvė, kurioje galima pamatyti kai kuriuos daiktus, kurie formavo ankstyvąją žmonijos civilizaciją.
Kalbant apie neseniai padaryto atradimo svarbą, Turkijos kultūros ministras Mehmetas Nuri Ersoy mano, kad „šis radinys yra vienas iš svarbiausių atradimų per pastaruosius šimtą metų, padarytų legendiniame Trojos mieste“, – daro išvadą jis.
